Betoninės pamatinės dalys konteineriui
Kur statyti konteinerį po pristatymo?
Ką reiškia betoninės plokštės po konteineriu? Kur statyti jūrų konteinerį? Tai yra klausimai, kuriuos turės išspręsti kiekvienas, norintis, kad konteineris tarnautų kuo ilgiau. Patys suprasite, kad konteinerio statymas ant nelygaus ir žolėto paviršiaus nėra idealus, tiek dėl galimos būsimos korozijos, tiek dėl problemų, kurios gali atsirasti atidarant duris, jei konteineris nėra tinkamai pastatytas. Yra kelios tinkamos konteinerio atramos metodikos…
PRIKLAUSO NUO PAVIRŠIAUS, KURĮ TURITE:
Jei tai yra neapdorotas paviršius
1) Galite išlieti betonines plokštes po konteineriu lygiu pagal poreikį, kas yra geriausia parinktis. Pakanka betoną išlieti tik po konteinerio kampiniais blokais, t.y., visuose 4 taškuose (kampuose).
Jūrų konteinerio konstrukcija yra savaime palaikoma, todėl nėra būtina daryti plokščių ar palaikyti konteinerį daugiau nei rekomenduojama.
Jei konteineryje papildomai laikote sunkų krovinį ir naudojate visą konteinerio talpą, tikrai rekomenduojame pasirinkti betonines plokštes. Svarbu palikti ventiliacijos tarpą tarp konteinerio dugno ir apatinės paviršiaus. Idealus atstumas 20-25 cm.
2) Pigiau ir funkcionaliau būtų taip pat palaikyti konteinerį, pvz., su bėgiais, 50×50 cm betono plokštėmis, medinėmis pagalvėlėmis ir pan.
Tačiau čia reikia atsižvelgti į paviršiaus tvirtumą. Kadangi konteineris paprastai su laiku šiek tiek „įsigauna“ į žemę, geriau dėti daugiau betono plokščių vieną ant kitos ir apskaičiuoti, kad konteineris su laiku šiek tiek įsigaus į žemę.
Ši atramos metodika yra rekomenduojama, jei krovinys konteineryje, įskaitant konteinerio svorį, nėra labai didelis.
Jei jūsų jūrų konteineris jau yra pastatytas ant tvirto paviršiaus
kur nėra rizikos, kad konteineris įsigaus, paprastai nereikia papildomai palaikyti konteinerio. Jis gali stovėti ant savo „savo“ konstrukcijos, t.y., ant keturių kampinių blokų. Tačiau svarbu užtikrinti pakankamą oro srautą po konteinerio konstrukcija. Tai būtina, kad būtų išvengta drėgmės kaupimosi po konstrukcija ir užkirstas kelias pelėsio atsiradimui apatinėje dalyje.
Informaciją tekste priimkite labiau kaip rekomendacijas, o ne kaip tikslias instrukcijas. Visada reikia atsižvelgti į vietinius sąlygas, konteinerio dydį, taip pat konteinerio ir jo krovinio svorį.
Kitos konteinerio naujienos...
Kiek m² ploto yra jūrinis konteineris?
Renkantis jūrinį konteinerį svarbu atsižvelgti į jo grindų plotą ir bendruosius matmenis. Standartinių 20 pėdų konteinerių plotas yra apie 13,86 m², o 40 pėdų – apie 28,33 m². Pakeltos „High Cube” versijos suteikia daugiau erdvės konkretiems poreikiams patenkinti. Ši informacija padės išsirinkti tinkamą konteinerį, atitinkantį konkrečius jūsų poreikius, nesvarbu, ar tai būtų gabenimo, sandėliavimo, ar kūrybinio naudojimo konteineris.
Kaip atsikratyti drėgmės laivybos konteineryje
Siekiant apsaugoti krovinį ir išvengti pažeidimų, labai svarbu kontroliuoti drėgmės kiekį jūriniame konteineryje. Naudojant oro sausintuvus, tinkamai vėdinant ir reguliariai tikrinant, galima gerokai sumažinti kondensacijos riziką ir užtikrinti krovinio saugumą. Taip pat nepamirškite tinkamai supakuoti ir išdėstyti konteinerį, kad sumažintumėte bet kokias su drėgme susijusias problemas. Dabar, kai jau žinote, kaip atsikratyti drėgmės jūriniame konteineryje, galite veiksmingai apsaugoti savo krovinį ir užtikrinti, kad jis į paskirties vietą atvyktų nepriekaištingos būklės.
Kokio aukščio yra jūrinis konteineris?
Laivybos konteinerio aukštis yra pagrindinė specifikacija, į kurią reikia atsižvelgti planuojant krovinių gabenimą. Standartiniai 2,591 m ilgio konteineriai tinka daugeliui paskirčių, o didelių gabaritų konteineriai suteikia daugiau vietos didelių gabaritų kroviniams. Renkantis tinkamą konteinerį svarbu atsižvelgti į krovinio ir logistikos reikalavimus.
Raudonoji jūra
Raudonoji jūra susiduria su rimtomis problemomis, kurios daro esminį poveikį pasaulinei laivybai. Politinis nestabilumas ir Jemeno husių veikla kelia grėsmę laivybos saugumui ir tęstinumui, o tai turi toli siekiančių pasekmių tiekimo grandinėms. Laivybos bendrovės reaguoja į padidėjusias sąnaudas ir ribotus laivybos pajėgumus, imdamosi strateginių priemonių, įskaitant atsisakymą naudotis tradiciniais maršrutais. Nepaisant šių sunkumų, tikimasi, kad inovacijos ir investicijos į naujas technologijas sustiprins laivybos sistemų atsparumą ir prisidės prie ilgalaikio tarptautinės prekybos tvarumo.